Plaučių vėžio sisteminio gydymo nepageidaujamų poveikių valdymas

Nuo plaučių vėžio mirštama dažniausiai, palyginti su kitomis neoplazijomis. Paprastai ligoniai dėl šios ligos kreipiasi į gydytojus pavėluotai, kai ji jau būna įsisenėjusi ir išplitusi. 70–80 proc. visų plaučių vėžio atvejų diagnozuojama III–IV stadijos. Nustačius plaučiuose išplitusią ar metastazavusią ligą, pagrindinis gydymo būdas yra specifinis sisteminis. Plaučių vėžiui gydyti skiriami ne tik citotoksiniai (chemoterapiniai), bet ir biologinės (taikinių) terapijos, imunoterapijos vaistai. Pastarųjų dviejų grupių vaistų paskutinį dešimtmetį sparčiai gausėja daugėjant žinių apie ląstelių biologiją, biochemiją, kinetiką, signalo perdavimo kelius, būdingus tik navikinėms ląstelėms.
Toks sisteminis gydymas gali pailginti ligonių gyvenimo trukmę, sušvelninti simptomus ir pagerinti gyvenimo kokybę. Tačiau šis gydymas reikalauja daug pastangų ir kantrybės, dėl jo kartais kyla komplikacijų, kurios gali baigtis mirtimi.