Apie prekę
Pastaraisiais metais pagerėjo lėtinės obstrukcinės plaučių ligos (LOPL) žinomumas, visuomenė yra gerai informuota apie šią ligą sukeliančias priežastis bei galimybę jos išvengti. Atsirado naujų LOPL gydyti skiriamų vaistų, ilgalaikė deguonies terapija ir dirbtinė plaučių ventiliacija namuose tapo prieinama ligoniams, kuriems yra lėtinis kvėpavimo nepakankamumas. Vis dėlto, Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, tai yra trečia pagal dažnįmirties priežastis.
LOPL – viena dažniausių ligų, su kuria susiduria ne tik specialistai – gydytojai pulmonologai, bet ir šeimos, vidaus ligų gydytojai, radiologai. Dėl didelio šios ligos paplitimo, panašių rizikos bei kitų veiksnių LOPL ligonius dėl gretutinių ligų tenka konsultuoti ir gydyti kardiologams, neurologams, endokrinologams, anesteziologams reanimatologams, įvairių sričių chirurgams ir kitiems gydytojams. LOPL dažnai pablogina gretutinių ligų eigą bei didina operacijų komplikacijų riziką.
Dėl savo paplitimo, ypatumų bei lėtinės eigos, LOPL lemia dideles su ja susijusias medicinines, socialines ir kitas išlaidas. Savalaikė diagnostika, gydymas vaistais, speciali pulmoninė reabilitacija, tinkama paliatyvioji bei gyvenimo pabaigos pagalba yra svarbiausios priemonės, leidžiančios ne tik pagerinti LOPL sergančių ligonių būklę, bet ir sumažinti ekonominę šios ligos naštą.
Pirmasis Lietuvos pulmonologų sutarimas LOPL diagnostikos ir gydymo klausimais paskelbtas 2002 m., antrasis – 2007 m., trečiasis – 2015 m., ketvirtasis – 2019 m. Šiame, penktajame, sutarime pateikta naujausia su LOPL susijusi informacija, kuri svarbi gydytojui praktikui. Penktasis sutarimas yra originalus dokumentas, atspindintis autorių nuomonę, parengtas atsižvelgiant į tarptautines ar kitų šalių nacionalines LOPL rekomendacijas, bet jų nekopijuojant, stengiantis kritiškai įvertinti esamą informaciją, tendencijas, mūsų patirtį. Penktojo leidimo poreikis kilo susikaupus dideliam kiekiui mokslinių publikacijų – originalių darbų bei metaanalizių, įvertinus įvairių ankstesnių LOPL rekomendacijų pokyčius.
Tikimės, kad šios rekomendacijos bus naudingos kasdieniame gydytojų darbe.