Komunikacijos įgūdžiai farmacijos praktikoje

Nors tarpasmeninė komunikacija lieka į pacientą orientuotos priežiūros pagrindas, per pastaruosius tris dešimtmečius, po to, kai publikavome pirmą leidimą, atsirado naujų komunikacijos metodų. Socialinė žiniasklaida ir elektroninė komunikacija tapo svarbiomis komunikacijos tarp pacientų ir jų sveikatos priežiūros paslaugų teikėjų priemonėmis. Nors atsirado naujų komunikacijos metodų, bet šiame leidime aprašyti komunikacijos
principai liko tokie patys kaip pirmame leidime. Be geros komunikacijos neįmanoma pasiekti pageidaujamų pacientų išeičių. Neaiškios žinutės tarp vaistinės personalo ir kitų sveikatos priežiūros paslaugų teikėjų sukelia medikamentinės terapijos kontrolės klaidų. Nesėkminga vaistinės darbuotojų ir pacientų komunikacija skatina nesaugų vaistų vartojimą. Vaistininkų pareiga – užtikrinti, kad pacientas suprastų, kokius vaistus vartoja. Vaistininkai ir jų darbuotojai turi pripažinti tarpasmeninės komunikacijos, kaip esminis elemento kuriant pasitikėjimą tarp pacientų ir farmacininkų bendruomenės, svarbą. Iš pirmo žvilgsnio tarpasmeninė komunikacija dažnai atrodo paprastas procesas; tačiau, kaip atskleidžiama šiame vadovėlyje, tarpasmeninių įgūdžių ugdymas
yra sudėtingas procesas, reikalaujantis juos tobulinti ir praktikuoti visą gyvenimą.