592 pagrindiniai laboratoriniai tyrimai. Interpretacijos

Gerb., kolegos,

Džiaugiuosi, kad pasirodo trečias knygos leidimas ir kad pirmieji du greitai surado savo skaitytoją. Nauja knyga yra plonesnė, mažesnė nei pirmosios dvi ir sukomponuota taip, kad skaitytojas gautų itin lakonišką ir trumpą informaciją. Ji galėtų būti po ranka visuomet, kai iš laboratorijos ateina netikėtas tyrimo rezultatas ir norisi dar kartą permastyti, kas galėjo jį sukelti. Šioje knygoje lakoniškai surašyti "padidėjimo" ir "sumažėjimo" skyreliai gali būti naudingi ir studentams-medikams. Leidinyje mažiau iliustracijų, pridėtas ar papildytas vienas kitas naujas rodiklis.
Be galo malonu, jog Lietuvoje vis labiau naudojami naujausi, itin pažangūs laboratoriniai rodikliai. Nebelieka prietarų, kad vienas ar kitas tyrimas laboratorijoje atliktas nepatikimai ar atmestinai. Rankų darbą laboratorijoje keičia itin jautrūs analizatoriai. O ir nuvykęs į rajoninę ligoninę, kalbiesi su gydytojais apie rodiklius, kurie dar prieš dešimt metų būtų buvusi tikra egzotika.
Arsenalas priemonių, kurias šiandien Lietuvos gydytojas gali pasitelkti į pagalbą ligai diagnozuoti, tikrai niekuo nebesiskiria nuo Europos ir kitų industriniu pasaulio valstybių. Pagaliau atsirado ne tik nauji prietaisai, bet užaugo ir nauja gydytojų karta, kuriai lengviau pasisemti žinių anglų kalba.
Tačiau laboratorinė diagnostika vienu aspektu vis tiek išlieka unikali. Gydytojas, gavęs tyrimų rezultatus, asmeniškai turi sugebėti juos įvertinti ir interpretuoti. Net ir normalūs, nepakitę, rodmenys turi būti atidžiai analizuojami. Visi kiti tyrimai (EKG, tomografija, operacinė intervencija ir t.t.) būna specialistų detaliai aprašyti. Vidutiniškai net 15-20 proc. informacijos diagnozei nustatyti pasitelkiama atliekant laboratorinius tyrimus. Laboratorinių tyrimų skaičius ir įvairovė tik didėja, ligoninėse atsiranda vis daugiau galimybių skirti specialius, labiau specifinius ar brangesnius tyrimus. Jei nėra galimybės atlikti laboratorinį tyrimą Lietuvoje, kraujo pavyzdį galima greitai transportuoti į kitas pasaulio klinikas ir tikėtis rezultato per keletą dienų. Bet net ir šiuo atveju gydytojas pats asmeniškai turi pasikliauti savimi darydamas sprendimą. Reikalavimai papildomoms gydytojo žinioms ir kūrybinei intuicijai taip pat didėja. Todėl tikiu, kad tokios parankinės knygos, kaip ši, reikės visados.

Knygos autorius,
Gintaras Zaleskis